KAS TAS EGO?
Žodis ego turi oficialų apibrėžimą – 1) aš; 2) asmenybės struktūros darinys, kurio funkcijos yra suvokti išorinį pasaulį ir save patį, koordinuoti motorines reakcijas, įsiminti suvoktus dalykus ir suderinti prieštaraujančius impulsus, tačiau kiekvienas žmogus ego supranta savaip.
Vieniems ego asocijuojasi su savanaudiškumu, savimeile, pasipūtimu ar net filtru, trukdančiu matyti realybę, kitiems jis siejasi su saviverte, savo poreikių išpildymu, ambicijomis ar tikslais, o kai kuriems ego nereiškia nieko – tėra tik neaiškus žodelis. Net ir psichologai bei filosofai nesutaria dėl vieningos
reikšmės, nes ego – itin sudėtingas, daugiaprasmis konceptas, į kurį galima žvelgti ne vienu kampu. O tai tik parodo ego svarbą ir tai, kad su juo, bent šiek tiek, turėtų susipažinti kiekvienas. Todėl kartu peržvelgsime pagrindines ego suvokimo teorijas.
FRODIŠKASIS EGO
Pagal Zigmundo Froido psichoanalitinę teoriją, asmenybė susideda iš trijų dalių: id (tai), ego (aš) irsuperego (aukščiau nei aš).
Id – primityviausia, didžiausia ir įgimta asmenybės dalis, glūdinti giliai pasąmonės lygmenyje, neturintividinės struktūros – „tvarkos“, nepaisanti aplinkos ar visuomenės normų, reikalavimų ir veikianti pagalmalonumo principą.
(Akivaizdi id apraiška yra kūdikio noras tuojau pat patenkinti savo poreikius. Kūdikiui nesvarbu, ar dabartam tinkamas laikas, kokia situacija aplinkoje ir ar norus išpildyti apskritai įmanoma.)
Ego – tai asmenybės dalis, siekianti patenkinti žmogaus poreikius sąveikaudama su realybe. Nors egokyla iš id (išlaiko id norą tenkinti savo poreikius, siekti malonumo), jis veikia visiškai kitaip: id daliaiišorinis pasaulis nesvarbus, o ego koncentruojasi į realybės suvokimą, jo procesai apima: situacijų iraplinkos vertinimą, mąstymą, analizavimą, atmintį ir planavimą. Ego tarsi vadovas: jis planuoja, dėlioja irreguliuoja žmogaus veiksmus, sprendžia, kaip kada ir koks instinktas bus patenkintas. Žinoma, pakeistitokio vadovo principus dėl išorinių veiksmų (pavyzdžiui, kito žmogaus nuomonės) sunku. Tokiais atvejaisgan dažnai ego įjungia gynybos mechanizmą (tęsiant pavyzdį – nuvertinama, sumenkinama kitonuomonė ir iškeliama sava tiesa) ar net sukelia bumerango efektą, kai žmogus iš principo ima elgtispriešingai (kad nesumenktų ego valdžia). Ši dalis laviruoja tarp instinktyvių poreikių, realybės suvokimo irišorinio pasaulio juos kontroliuodama.
(Ego pradeda vystytis tada, kai vaikas ima suvokti, kad egzistuoja kiti žmonės ir AŠ.)
Superego – vėliausiai išsivystanti asmenybės dalis, kurią sudaro vertybės, tradicijos ir visuomenėsidealai, perimti iš tėvų (iš to, kaip jie interpretuoja pasaulį, suvokia moralę, sąžinę, teisingumą ir kitusdorovinius standartus). Tokį suvokimo perėmimą įtvirtina tėvų sąmoningai arba nesąmoningai taikomabausmių ir pagyrimų sistema. Superego žmoguje kuria įsivaizdavimus ir iš dalies filosofinę pasaulėžiūrą.Palyginimui: id koncentruojasi į instinktus, ego į realybę, o superego siekia moralaus, teisingo tobulumo:draudžia ir riboja id impulsus (ypač tokius, kurie smerktini visuomenės), verčia ego realistinius tiksluspakeisti moraliais ir t. t. Būtent superego lygmenyje gimsta sąžinė, kaltė, gėda, norai būti gera mergaitear geru berniuku, išpirkti kaltę, pasitaisyti, nenusidėti ir pan.
(Superego pradeda vystytis ketvirtais–penktais vaiko gyvenimo metais).
Nors visos trys asmenybės dalys yra labai skirtingos ir viena kitai prieštarauja, įprastai kartu jossąveikauja puikiai: id iškelia instinktyvius poreikius, superego padeda išgyventi sociume, o ego siekdamaspatenkinti savo poreikius atlieka dar ir vadovo, mediatoriaus ir realisto vaidmenis, suvaldo asmenybėsdalių polinkius ir kuria balansą. Svarbios visos dalys, tačiau, panašu, kad be ego asmenybės struktūrasugriūtų.
Taigi toks ego aiškinimas pagal Z. Froidą. Tačiau tai tikrai nėra vienintelis matymo kampas – egosuvokimų bei teorijų apstu, todėl kitame straipsnyje ego atskleisime per dar kitą prizmę. Bus ne mažiauįdomu.
Iki kitų kartų!
Created with
